Lietuvos mokinių skaitymo rezultatai silpnėja, o atotrūkis tarp stipriausiai ir silpniau skaitančių mokinių išlieka rimtas iššūkis. Švietimo ekspertės sako, kad, vertinant penkiolikmečių rezultatus, verta atsigręžti gerokai atgal – į laiką, kai vaikas dar tik pradeda domėtis knygomis, garsais ir raidėmis.
Ar gali būti, kad apie skaitymo gebėjimų ugdymą Lietuvoje rimčiau pradedame galvoti per vėlai? Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Europos mokyklų inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė ir edukologijos doktorantė Jovita Ponomariovienė siūlo atidžiau pažvelgti į kitų valstybių ankstyvojo raštingumo ugdymo praktikas ir diskutuoti ne apie ankstyvą vaikų „mokyklinimą“, o apie tai, kaip nuo mažens kuriami būsimo skaitytojo pagrindai.
Mokslininkės pasidalijo savo įžvalgomis.
Rezultatas – ne vien penkiolikmečio problema
PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimuose vertinama ne tai, ar penkiolikmetis geba techniškai perskaityti tekstą. Vertinama, ar jis supranta perskaitytą informaciją, geba ją rasti, interpretuoti, vertinti, susieti skirtingas teksto dalis ir panaudoti informaciją spręsdamas problemas.
