Bėgimas, ėjimas, treniruotės sporto salėje ar važiavimas dviračiu – judėjimas yra svarbus mūsų sveikatai, tačiau skirtingos fizinio aktyvumo formos sąnarius veikia nevienodai. Važiuojant dviračiu didžioji kūno svorio dalis tenka sėdynei, todėl kelio, klubo ir čiurnos sąnariai gali judėti nepatirdami tokios smūginės apkrovos, kokia atsiranda bėgant. Specialistai pabrėžia, kad reguliarus mynimas ne tik leidžia tausoti sąnarius, bet ir stiprina juos supančius raumenis bei padeda palaikyti sąnarių judrumą, rašoma „Ortopro“ ortopedijos klinikos pranešime žiniasklaidai.
Klinikos vadovė Rūta Vilemienė atkreipia dėmesį, kad būtent smūginės apkrovos nebuvimas yra vienas svarbiausių dviračio skirtumų nuo daugelio kitų populiarių fizinio aktyvumo formų.
„Važiuojant dviračiu didžioji kūno svorio dalis tenka sėdynei, o ne kojų sąnariams. Sąnariai atlieka judesį be įprastos gravitacinės apkrovos. Tai esminis skirtumas nuo bėgimo ar ėjimo, kur kiekvienas žingsnis apkrauna kelio, klubo ir čiurnos sąnarius. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – per 30 minučių bėgimo kiekviena koja patiria maždaug 2 500 smūginių apkrovų, o kiekvieno žingsnio metu sąnariams tenka jėga, siekianti 2–3 kartus kūno svorį , o važiuojant dviračiu tolygiu paviršiumi tokio smūgio momento nėra“, – sako R. Vilemienė.
