Vasarą daugelis grįžta prie aktyvesnio gyvenimo ritmo: važinėja dviračiu, bėgioja, mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais, komandiniais žaidimais ar leidžiasi į žygius. Tačiau nors aktyvi fizinė veikla atneša daug naudos organizmui ir gali teigiamai veikti nuotaiką, staigus fizinio krūvio augimas gali tapti nemenku išbandymu raumenims, sąnariams ir kaulinei sistemai. Vaistininkė Irena Garuckienė atskleidžia, kokias klaidas žmonės dažniausiai daro po ilgesnio stagnacijos laikotarpio pradėję aktyviau judėti ir pataria, kas gali padėti, jei traumų vis dėlto išvengti nepavyko, rašoma vaistinės „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Kad judėjimas nesibaigtų trauma
Vėsesniu metų laikotarpiu ar vyraujant permainingiems orams daugelio žmonių fizinis aktyvumas būna sumažėjęs. I. Garuckienė pastebi, kad vasarą viena dažniausių klaidų – bandymas greitai „atsigriebti“ už neaktyviai praleistus mėnesius. Tačiau, siekiant išvengti traumų, vaistininkė ragina į aktyvų judėjimą ir didesnį fizinį krūvį grįžti palaipsniui.
„Žmonės dažnai po ilgos pertraukos iš karto renkasi intensyvias veiklas: nuvažiuoja keliasdešimt kilometrų dviračiu, pradeda bėgioti ilgus atstumus ar aktyviai sportuoti lauke, nors raumenys ir sąnariai tam dar nėra pasiruošę. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl svarbu nepersistengti pirmosiomis savaitėmis. Staigus ir per didelis krūvis dažnai baigiasi ne tik raumenų skausmais, bet ir patempimais, sausgyslių pažeidimais ar sąnarių perkrova“, – sako vaistininkė I. Garuckienė.
