Kiekvienas bent kartą yra sau pažadėjęs daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, mažiau laiko praleisti telefone ar pagaliau pradėti rūšiuoti atliekas. Dažniausiai puikiai žinome, kad šie įpročiai yra naudingi ir ilgainiui galėtų pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau po kelių dienų ar savaičių vis tiek grįžtame prie senos rutinos. Psichoterapeutų teigimu, taip nutinka todėl, kad žmogaus elgesį lemia ne tik informacija ar valia, bet ir vertybės, emocijos, aplinka bei tai, kokią prasmę pats žmogus suteikia kasdieniams pasirinkimams, rašoma gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ pranešime žiniasklaidai.
Įpročiai prasideda daug anksčiau, nei manome
Kaip teigia psichoterapeutė Eglė Varevičiūtė, įpročiai nėra vien pasikartojantys veiksmai – jie formuojasi visą gyvenimą, tačiau jų pamatai padedami dar vaikystėje.
„Vaiko įpročiai pirmiausia gimsta stebint aplinką – šeimą, artimuosius, mokyklą. Suaugęs žmogus dalį jų tęsia net nesusimąstydamas, o kitus jau gali sąmoningai peržiūrėti ir nuspręsti, ar jie vis dar atitinka jo gyvenimo poreikius“, – sako E. Varevičiūtė.
Anot jos, vaikystėje įpročius dažniausiai perimame iš aplinkos, o suaugę jau galime juos sąmoningai įvertinti, atsisakyti to, kas nebenaudinga ir pasirinkti tai, kas šiandien atrodo prasmingiau.
