Šiuolaikiniam žmogui dažnai nebeužtenka tiesiog ilsėtis. Pasivaikščiojimas turi „deginti kalorijas“, kelionė – „praplėsti akiratį“, laisvas vakaras – „padėti tobulėti“, ir net knyga neretai pasirenkama ne dėl malonumo, bet dėl naudos. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis „Eurovaistinės“ pranešime žiniasklaidai sako, kad toks santykis su poilsiu neatsiranda atsitiktinai: jį formuoja ir vaikystėje išmoktos nuostatos, ir šiandienė kultūra, kurioje užimtumas dažnai tampa žmogaus vertės matu. Tačiau išmokti atsipalaiduoti be kaltės jausmo – įmanoma.
Gebėjimas ilsėtis yra svarbi asmeninės gerovės dalis, o Lietuvoje ši tema išlieka gana opi. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI) rodo, kad tik kas penktas gyventojas savo savijautą vertina kaip labai gerą. Pusė jaučiasi vidutiniškai, o 3 iš 10 – prastai. NSI tyrimas atskleidė ir įdomų paradoksą. Paklausti, ką jiems reiškia rūpinimasis savimi, žmonės dažniausiai įvardija laiką sau, poilsį ir ramybę – tai paminėjo trečdalis respondentų.
„Vadinasi, suprantame, kad poilsis yra savirūpos pagrindas. Tačiau realybėje tam laiko skiria gerokai mažiau žmonių, nei norėtų. Tik 38 proc. gyventojų bent kartais skiria laiko atsipalaidavimui, o trečdalis nenaudoja jokių atsipalaidavimo praktikų. Šis atotrūkis tarp žinojimo ir elgesio rodo, kad poilsis mums vis dar atrodo kaip prabanga, kurią reikia užsitarnauti, o ne natūralus poreikis. Todėl visuomenės švietimas apie tai, kad kokybiškas poilsis yra tokia pat sveikatos dalis, kaip mityba ar judėjimas, tampa vis svarbesnis“, – sako farmacijos ekspertė Eglė Laskauskaitė.
