Daugelis žmonių kasdien užsideda „viskas gerai“ kaukę. Darbe nusišypso, namuose susitvardo, o viduje kaupiasi įtampa, kurios patys nenori pripažinti. Pyktis pakeičiamas tyla, liūdesys – veiklų maratonu, nerimas – nuolatiniu užimtumu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad toks emocijų slopinimas padeda išlaikyti kontrolę, tačiau ilgainiui jis ima veikti priešingai – emocijos grįžta stipresnės, o žmogus nebesupranta, kas su juo vyksta, pranešime žiniasklaidai teigia Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė, psichoterapeutė Jūratė Girdziušaitė.
Emocijos nėra juodos ir baltos
J. Girdziušaitė savo praktikoje dažnai susiduria su gajais visuomenės įsitikinimais, kad yra „geros“ emocijos, kurias „galima“ jausti ir yra „blogos“, kurių „nereikia“ jausti. Taip pat kartais manoma, kad arba emociją reikia nuslopinti, arba išlieti (nesvarbu kaip, nesvarbu, kokios bus ilgalaikės pasekmės), bet svarbiausia „nelaikyti savyje“.
Jos teigimu, paprastai tai, kas žmonėms patinka, suteikia malonumą, jie linkę vertinti kaip „gera“, o jeigu kas nors priverčia pasijausti prasčiau – kaip „bloga“. Vadinasi, jeigu man nepatinka taip jaustis, tai yra „bloga“.
„Neretai šitoks vadovavimasis malonumo, pasitenkinimo jausmu yra tinkamas (pavyzdžiui, jeigu man patinka kūno pojūtis po fizinės treniruotės, aš stengsiuosi jį pakartoti ir sieksiu fizinio aktyvumo), tačiau jeigu šį principą taikysime emocijoms, susidursime su perdėtu, realybę iškreipiančiu supaprastinimu, kuris darys įtaką ir mūsų sprendimams, o jie – mūsų gyvenimo kokybei“, – aiškina specialistė.
