Bendra gerai tvarkoma buitis, stabilūs finansai, geras darbas ir gana kokybiškas poilsis, bet vis tiek kažko trūksta. Žmogus, su kuriuo gyveni po vienu stogu, tarsi šiek tiek svetimas. Į klausimą „Apie ką galvoji?“ dažniausiai išgirsti atsakymą: „Ai, nieko, viskas gerai.“ O ir pačiam kažkaip nesiverčia liežuvis pasakyti, kad jautiesi vienišas, kad liūdna, tokias situacijas pranešime žiniasklaidai gvildena Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Tarozienė.
Kas lemia susikalbėjimo kokybę
„Pačia bendriausia prasme susikalbėjimo kokybę poroje lemia partnerių emocinis raštingumas – gebėjimas komunikuoti apie jausmus, būsenas ir kitas subjektyvias patirtis. Ši komunikacija susideda iš daugelio mikroįgūdžių, tokių kaip gebėjimas atpažinti, pavadinti, tinkamai ir suprantamai išreikšti savo jausmus ir būsenas, taip pat suprasti ir tinkamai reaguoti į kito žmogaus jausmus, būsenas ir subjektyvias patirtis“, – sako V. Tarozienė.
Šių įgūdžių mokomės nuo ankstyvos vaikystės, juos nesąmoningai perimame iš artimiausios aplinkos. Emocinio raštingumo įgūdžiai ir sudėtingesni emocijų reguliavimo bei komunikavimo modeliai perduodami iš kartos į kartą kaip šeimos tradicija.
