Dėstytojaudama vis svarstau, kaip geriausia į pusantros valandos užsiėmimą sudėti tai, ko galima mokytis ištisus metus – kaip klausytis kito, arba, kitaip, kaip įgyti aktyvaus klausymosi įgūdžių.
„Mes manome, kad klausomės, bet labai retai klausomės su tikru supratimu, tikra empatija. Vis dėlto būtent tokio ypatingo pobūdžio klausymasis yra viena stipriausių man žinomų jėgų, įgalinančių pokytį“, – teigė Carlas R. Rogersas.
Šiemet studentai, draugiški ir atviri, man sako, kad viską apie aktyvų klausymąsi jau žino, gyvenime intuityviai jį taiko, sunku tik sulaikyti save nuo savo nuomonės išsakymo klausantis kito. Aš, žinoma, džiaugiuosi: nieko nėra geriau už intuityvius klausymosi gebėjimus. Vis tik dalis manęs išlieka skeptiška – ar tikrai taip lengva kokybiškai klausytis, ar tikrai užtenka vien įprastų bendravimo įgūdžių, susiformavusių augant?
Aktyvus klausymasis – ne tas pats, kas tiesiog įprastas klausymasis. Tai klausymasis, kurio metu klausytojas yra aktyvus, net jeigu išoriškai nieko ir nedaro.
Aktyvaus klausymosi reikia mokytis, gilinantis į technikas, bet ir stebint save bendravimo situacijose.
