|00:00
Kuo vaikų nuobodžiavimas gali būti naudingas tėvams? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir Valdorfo darželio „Namelis medyje“ mokytoja Vilma Grigienė diskutuoja apie vaikų auklėjimo pradmenis ir atsako, kodėl paprastume gali gimti vaikų laimė, kodėl nuobodžiaujant vaikai mokosi ir kodėl ekranai trikdo jų socialinių įgūdžių raidą.
Viso pokalbio klausykite čia:
|00:00
– Vilma, kaip paprastume gali gimti vaikų laimė? – Paprastume vyksta daug dalykų, mitas, kad vaikai žaidžia ir nieko neveikia. Vaikas veikia ir žaisdamas, ir vaikščiodamas po balą, ir lipdamas į medį. Jis visą laiką mokosi, kažką atranda, kažkuo džiaugiasi, kažkuo nusivilia. Galima sakyti, kad tas mokymasis be technologijų yra paprastas, bet iš tiesų jis yra labai visoks ir labai sudėtingas. – Ramune, ar sutinkate su mintimi, kad mes, tėvai, daug laiko praleidžiame su savo vaikais, tačiau įtampos tarp mūsų nemažėja? – Taip, visiškai sutinku, kad tėvams dabar yra sunku auginti vaikus, nes vaikai yra atskirti nuo gyvenimo, trūksta persidengimo. Darbas turi būti atskirai, laisvalaikis atskirai, viešosios erdvės taip pat yra atskirtos. Tai reiškia, kad tėvai save turi nuolatos plėšyti pusiau, trūksta veiklų, kur jie galėtų daryti savo veiklas, bet kartu su vaikais. Net buityje, norint, kad vaikai sportuotų ar žaistų su kitais vaikais, turi organizuoti specialų susitikimą, susirinkimą, nes mūsų infrastruktūra nėra tam pritaikyta. Į veiklas reikia eiti atskirai, net nekalbu apie darbą arba renginius. Tai kelia daug streso.
