Politikai, vis dažniau demonstruodami rūpinimąsi žmogumi, tarsi užkoduoja mūsų visuomenę atsitraukti nuo pastangų savo ateitį kurti atkakliu darbu ir kūryba. Vis labiau susitelkiama į vieną tikslą – apsaugoti ir apsisaugoti nuo bet kokio diskomforto: streso, nesėkmės, nusivylimo, atsakomybės. Tarsi gyvenimo sėkmę lemtų ne gebėjimas įveikti sunkumus, o tai, kiek jų pavyko išvengti.
Prisiminkime buvusios premjerės startą – tai buvo pareiškimas apie keturių dienų darbo savaitę. Tam suskubo pritarti ir švietimo ministrė: „Keturių darbo dienų savaitės švietimui: turėtume ieškoti geriausių sprendimų.“ Tai rodo arba visišką mūsų politikų atsipalaidavimą, arba parodomąjį rūpinimąsi visuomene, o gal nesuvokimą, kas vyksta pasaulyje… Juk pasaulis dabar juda sunkiai nuspėjama kryptimi, ir pasekmės tiek ekonomikai, tiek visoms kitoms sritims yra nežinomos.
Šis požiūris ypač ryškus kalbant apie švietimą. Seimas panaikino ankstesnės kadencijos parlamento priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus. Atsisakyta reikalavimo 10-oje klasėje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) išlaikyti bent ketvertu. Sprendimas motyvuojamas siekiu užtikrinti sistemos stabilumą, išvengti staigių pokyčių ir, svarbiausia, sumažinti mokinių patiriamą stresą.
