Vos įžengus į vaisių ir daržovių skyrių parduotuvėse, pasitinka blizgantys obuoliai ir vienodo dydžio agurkai. „Tenka pripažinti, kad selekcininkai daugiausia dirba siekdami didesnio derliaus ir priimtinumo vartotojui tikslų, o ne didesnio maistinių medžiagų kiekio“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, doc. dr. Vilma Kaškonienė. Tačiau tyrimai rodo, kad tobula išvaizda – ne vienintelis pastebimas vaisių ir daržovių pokytis per pastaruosius dešimtmečius.
Lygindami JAV žemės ūkio departamento duomenis nuo 1950 m. iki 1999 m., mokslininkai pastebėjo 13-os maistinių medžiagų pokyčius 43 skirtingose daržovių ir vaisių rūšyse.
Daugelis šiuolaikinių vaisių veislių išvedama siekiant didesnio saldumo. Tačiau saldesni vaisiai įprastai turi mažiau organinių rūgščių ir net mažiau skaidulų, sako A. Zabulionė.
Netaisyklingai laikant kai kuriuos produktus, gali susidaryti sveikatai kenksmingi junginiai. Pavyzdžiui, laikant bulves šviesoje, jos pažaliuoja – susidaro toksinė medžiaga solaninas.
Vartotojui palankiausia rinktis kuo įvairesnių spalvų, intensyvaus, kartais net aitroko ar rūgštaus skonio ir, jei įmanoma, mažiau „ištobulintas“ veisles, nes būtent jose išlieka didžiausia biologiškai vertingų medžiagų koncentracija.
