Archeologo Jono Seligmano žvilgsnis sminga žemyn į duobę, kur iš po lengvo dulkių ir smėlio sluoksnio išnyra Vilniaus Didžiosios sinagogos pagrindinės erdvės fragmentai.
Nors mokslininkas iš Izraelio į Lietuvą kasinėti atvyksta jau šeštą kartą, tokio masto tyrimams buvusių žydų maldos namų vietoje Vokiečių gatvėje vadovauja pirmąkart.
J. Seligmanas sako, kad jam tai – itin asmeniška, nes šioje sinagogoje iki Antrojo pasaulinio karo galėjo melstis ir jo artimieji.
„Mano šeima kilusi iš Lietuvos, (...) turėjau giminaičių, gyvenančių Vilniuje ir kituose miesteliuose, kai kurie iš jų gyveno iki pat 1960 metų, – BNS sakė tyrimo vadovas. – Tai yra savotiškas sugrįžimas namo.“
Prasidėjus karui, maldos namai buvo sudeginti, o sovietmečiu – sulyginti su žeme. Po kurio laiko čia iškilo darželis-mokykla. Ugdymo įstaiga iš čia išsikėlė prieš dešimtmetį, o pastatas galutinai nugriautas pernai.
