Didžiosios Vilniaus sinagogos vietoje – didžiausi archeologiniai tyrimai. Atvertas beveik tūkstančio kvadratinių metrų plotas padeda atkurti vieno svarbiausių Lietuvos žydų paveldo objektų istoriją.
Archeologai Justinas Račas ir Jonas Seligmanas su kolegomis jau dešimt metų tyrinėja Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą Vokiečių gatvės kieme, Žydų gatvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, sovietmečiu sinagoga sulyginta su žeme, o jos vietoje iškilo darželis-mokykla. Pernai pastatą nugriovus, archeologai pirmą kartą tyrinėja po juo buvusią teritoriją, atverdami didžiausią iki šiol – 900 kvadratinių metrų – kasinėjimų plotą.
„Labiausiai šiandien šioje vietoje stebina Didžiosios sinagogos dydis. Nuo tada, kai ji buvo sunaikinta praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje, pirmą kartą galime įsivaizduoti, kokio dydžio ji buvo. Aiškiai matyti, kad sinagoga užėmė visą erdvę tarp namų vienoje ir kitoje pusėje. Būtent tai ir yra vienas svarbiausių šių metų archeologinių tyrimų rezultatų“, – teigia archeologas dr. J. Seligmanas.
Archeologas sako, kad kasinėjimai leidžia atsekti skirtingus Didžiosios sinagogos statybos etapus. Dalis sienų mena 17-tą amžių, kai sinagoga buvo pastatyta, kita dalis – 18-tą, kai pristatyta moterų galerija. Kasinėdami centrinę sinagogos dalį archeologai atvėrė barokinę bimą ir ją supusių keturių kolonų pamatus.
