Išsamius Vilniaus katedros tyrimus organizuojanti tarpinstitucinė darbo grupė nusprendė, kad prieš imantis galimai katedroje palaidoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikų paieškos, reikia atlikti kitus tyrimus.
Darbo grupė ketvirtadienį sutarė, kad būtina tikrinti visas moksliškai pagrįstas hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, tačiau pernelyg skuboti ir neatsargūs invaziniai tyrimo metodai gali sukelti žalą itin jautrioje arkikatedros aplinkoje.
„Mokslinis atsargumas įgyvendinant katedros kompleksinius tyrimus nėra delsimas – reikia įvertinti faktą, kad skubotas įsikišimas gali sunaikinti ne mažiau informacijos, nei jos suteikti“, – Vyriausybės kanceliarijos pranešime sakė Lietuvos istorijos instituto Miestų istorijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Saulius Sarcevičius.
„Apie fizinius veiksmus galima kalbėti tik po neinvazinių tyrimų, šaltinių analizės ir paveldosauginių sprendimų. Pirmas žingsnis – suprasti, ką rodo fizikiniai duomenys. Neinvaziniai tyrimai – 3D skenavimas, georadariniai ir mūrų tyrimai – pirmi racionalūs žingsniai, kurie jau vykdomi“, – tvirtino jis.
Anot pranešimo, užbaigus šiuo metu atliekamus neinvazinius arkikatedros mūro tyrimus, tolesnes spėjamų palaidojimo vietų paieškų kryptis galėtų apibrėžti Kultūros paveldo departamentas kartu su paveldosaugininkais, mokslininkais ir Vilniaus arkivyskupijos atstovais.
