Kas buvo žmonės, vaikščioję Vilniaus gatvėmis prieš 500 ar net 700 metų? Ką jie valgė, kuo sirgo? Ar visi gyveno vienodai? Ar į šį miestą atvykdavo žmonės iš kitų kraštų? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkai, įgyvendinę vieną didžiausių bioarcheologinių tyrimų projektų Lietuvoje „XIII–XVIII a. Vilniaus gyventojų bioarcheologinė charakteristika ir jos raida“. Jo metu buvo sukurta išsami senovės Vilniaus gyventojų duomenų bazė, apimanti net 2290 žmonių palaikų duomenis iš 19 skirtingų laidojimo vietų. Tyrinėta medžiaga apėmė daugiau nei penkis šimtmečius Vilniaus istorijos, rašoma Vilniaus universiteto pranešime žiniasklaidai.
Anot projekto vadovo VU Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovo prof. dr. Rimanto Jankausko, šis projektas svarbus ne tik Lietuvos mastu: „Tokios apimties duomenų bazės yra retos net tarptautinėje praktikoje, todėl sukaupti duomenys ateityje taps svarbiu šaltiniu tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams“.
Tyrimo komandą sudarė VU Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro darbuotojos doc. dr. Žydrūnė Miliauskienė, dr. Justina Kozakaitė ir doktorantė Rūta Brindzaitė, VU Istorijos fakulteto prof. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai dr. Irma Kaplūnaitė ir dr. Rytis Jonaitis, duomenų statistinę analizę atliko VU Medicinos fakulteto prof. dr. Audronė Jakaitienė ir magistrantė Agnieška Rudinska.
