Naujas Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos istorijos instituto ir tarptautinių partnerių tyrimas, paskelbtas Kembridžo universiteto leidyklos leidžiamame viename prestižiškiausių tarptautinių recenzuojamų archeologijos mokslo žurnalų „Antiquity“, pateikė pirmuosius tiesioginius mokslinius įrodymus, kad į besiformuojantį viduramžių Vilnių 13 a. atvykdavo migrantų iš tolimų regionų. Tyrėjai nustatė, kad dalis pirmųjų Vilniuje palaidotų krikščionių greičiausiai buvo kilę iš Kijevo Rusios, kuri šiandien priklauso Ukrainai ir Pietų Lenkijai, rašoma VU pranešime žiniasklaidai.

Šias išvadas mokslininkai padarė ištyrę 13–14 amžiaus žmonių palaikus, rastus istorinėse Vilniaus rusėnų kvartalo (lot. Civitas Ruthenica) kapinėse, Bokšto gatvėje. Analizuodami dantyse ir kauluose išlikusius anglies, azoto, deguonies ir stroncio izotopus, tyrėjai galėjo ne tik nustatyti žmonių mitybos ypatumus, bet ir įvertinti, iš kur jie galėjo būti kilę.

Tyrimas suteikia naujų žinių apie ankstyvąją Vilniaus istoriją ir rodo, kad miestas nuo pat savo formavimosi pradžios buvo daugiakultūris ir daugiakonfesis – jame gyveno ir iš tolimiausių kraštų atvykę žmonės, su jais, tikėtina, plito ir krikščionybė Lietuvoje.

Migrantas iš pietų