Šiek tiek daugiau nei treji metai lieka iki Vytauto Didžiojo 600-ųjų mirties metinių. Iki to laiko turi būti atsakymas, ar kunigaikštis, taip ir nespėjęs tapti karaliumi, palaidotas Vilniaus katedroje. Istorijos instituto mokslininkai nuo šių metų pradžios atlieka Vilniaus katedros mūrų tyrimus. Jau aptikta 20 anksčiau netyrinėtų ertmių. Spalio mėnesį bus tiriama pirmoji.
„Dienos temoje“ – Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas ir archeologas Saulius Sarcevičius.
– Pone Švedai, ta pati pirmoji vieta, kuri bus tiriama iš dvidešimties atrastų ertmių, yra Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinė siena. Ir turbūt reikia pradėti nuo paties svarbiausio klausimo: ar šiandien turite kokio nors pagrindo manyti, kad Vytauto Didžiojo palaikai kaip tik yra būtent ten? Ar tai yra tokia daugiau istorinė hipotezė? Ar tam yra iš tikrųjų kažkoks labai rimtas mokslinis pagrindas?
A. Švedas: Sakyčiau, kad labai svarbu, jog mes žengėme pirmąjį žingsnį įgyvendindami kompleksinių, ilgalaikių ir tarpdisciplininių arkikatedros tyrimų ambiciją. Ir jeigu jūs klaustumėte apie tikimybes ir procentus, aš tikrai ieškosiu galimybės išsisukti nuo to klausimo, nes mokslas vis tik nėra statymas ant baltų ar juodų [langelių] stovint prie ruletės, kuri sukasi. Kad ir kokį atsakymą katedra apie ten saugomas paslaptis mums bepateiktų, mes labai daug sužinosime apie jos istoriją. Ir čia aš kol kas sustoju.
