Vyriausybė liepos pradžioje pritarė moksliniams tyriimams Vilniaus arkikatedroje, siekiant patikrinti galimas Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietas. Be to, planuojami ir platesni Arkikatedros tyrimai. Po jų būtų sukurta duomenų bazė apie ten įvairiais laikotarpiais palaidotus asmenis, sudarytas išsamus palaikų mėginių bioarchyvas.
Čia istorikai ir archeologai skyla į dvi puses: neabejojama, kad po trejų metų apie Vilniaus arkikatedrą baziliką bus žinoma gerokai daugiau, nes iki šiol sisteminiai tyrimai nevykdyti, o štai sėkme atrasti Vytauto Didžiojo palaikus stipriai abejojama.
Sarkofagas, stovintis Vilniaus arkikatedros Kapitulos kriptoje, nukaldintas beveik prieš 100 metų, vis dar tuščias: laukiama, kada čia atguls vienas iškiliausių Lietuvos kunigaikščių – Vytautas Didysis, taip ir nespėjęs tapti antruoju Lietuvos karaliumi. Sarkofage įspausta data – 1930 spalio 27-oji – būtent tada buvo minimos 500-osios valdovo mirties metinės.
„Jau tuo metu, laukiant tos datos, ruošiantis tai datai, prasidėjo pirmieji rimti profesionalūs archeologiniai tyrimai čia, požemiuose, ir tikėtasi, kad tiesiog turbūt bus nusileista ir rasti sveiki palaikai, galbūt su insignijomis, galbūt su regalijomis. Na, realybė pasirodė daug sudėtingesnė, kadangi dėl požemių drėgmės, dėl aukšto gruntinio vandens, dėl potvynių mieste, o požemiai, akivaizdu yra po žeme, tai giliausia vieta Senamiestyje. Tai iš medinių karstų, kurie kadaise čia buvo suguldyti, praktiškai neliko nieko. Žmonių palaikai susimaišę tarpusavyje“, – pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė.
