Mokslininkams nuo rudens planuojant vykdyti išsamius Vilniaus arkikatedros tyrimus ir kartu tikrinti, kur galėtų būti palaidotas Vytautas Didysis, antropologas Rimantas Jankauskas sako, kad palaikų DNR analizė ir lyginimas būtų sudėtingas procesas. Pasak jo, hipotezė, kad kaipmat pavyks rasti ir identifikuoti didįjį kunigaikštį, – lengvabūdiška bei kelianti visuomenei nepagrįstus lūkesčius.
„Man atrodo labai supaprastinta ir suredukuota visa problema dėl Vytauto Didžiojo palaikų identifikavimo. Pirmiausia dar reikia rasti ir bendrą sutarimą – kas ten galėtų būti, ar jis galėtų būti? Apskritai tas palaidojimas – jis, taip sakant, to palaidojimo galai siekia kažkur 17-ą amžių ar kada ten anksčiau“, – Eltai sakė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovas prof. dr. Rimantas Jankauskas.
„Dėl to tas prisikabinimas prie hipotezės, spėjimo, kad čia jis kažkur paslėptas, jau tenai yra ir tuoj mes jį surasime, yra toks labai lengvabūdiškas ir kelia visuomenei nepagrįstus lūkesčius“, – pabrėžė antropologas.
Anot jo, kunigaikščio palaikų identifikavimo darbus, tikėtina, apsunkins dabartinės sąlygos pačioje Vilniaus arkikatedroje, kurioje paslėpta daug neatpažintų ir tarpusavyje susimaišiusių palaikų bei kitų vertybių.
