Mokslininkų teigimu, į Žemę nukritusiame retame Mėnulio meteorite glūdi įrodymai apie „susidūrimą“, sukrėtusį Mėnulį maždaug prieš 3,5 milijardus metų. Šio įvykio tyrimas padės geriau suvokti, kas vyko Saulės sistemoje tais ankstyvaisiais laikais – maždaug tuo pačiu metu, kai Žemėje pradėjo formuotis gyvybė, skelbia Amerikos geologų draugija.
Per pirmuosius kelis milijardus Žemės istorijos metų atsirado gyvybė, susiformavo atmosfera ir vandenynai. Vis dėlto tas laikotarpis tebėra paslaptis: išliko nedaug uolienų, kuriose būtų užfiksuoti ankstyvieji mūsų pasaulio raidos etapai. Dėl dinamiškų geologinių procesų, tokių kaip erozija, subdukcija (procesas, kurio metu viena Žemės litosferos plokštė panyra po kita ir nugrimzta į Žemės mantiją) ir nuosėdų kaupimasis, paviršius nuolat keičiasi, todėl senesnių uolienų randama nedaug. Visgi tas laikotarpis yra itin svarbus norint suprasti mūsų pačių kilmę ir tai, kaip katastrofiški įvykiai, pavyzdžiui, asteroidų susidūrimai, galėjo paveikti gyvybės atsiradimą planetoje.
Norėdami sužinoti apie pirmuosius Žemės gyvavimo metus, geologai dažnai kreipia akis į mėginius, atkeliavusius iš Mėnulio, – jame nevyksta aktyvūs geologiniai procesai, tačiau mus sieja bendra ankstyvųjų susidūrimų kosminėje erdvėje istorija. Neseniai žurnale „Geology“ paskelbtame tyrime buvo rasta įrodymų, kad maždaug prieš 3,5 milijardus metų Mėnulį sukrėtė didžiulis smūgis, kurio amžius atitinka žinomų susidūrimų Žemėje ir asteroidų juostoje amžių, – tai padeda mokslininkams susieti vidinės Saulės sistemos istoriją.
