Europos Sąjungos šalių lyderiai įpareigojo Komisiją ieškoti būdų, kaip mažinti prekybą su Kinija, baimindamasi, kad Europos pramonė darosi vis priklausomesnė nuo Pekino, o prekybos deficitas auga. Ekspertai sako, mažinti prekybą galima ir reikia, bet visiškai išsilaisvinti nuo Kinijos Europai nepavyks.
Europos Komisija nerimauja, kad kiniškų prekių perteklius jau užtvindė eksporto rinkas, žlugdo Europos įmones, be to, Pekinas taiko apribojimus svarbių žaliavų tiekimui.
Negalinti konkuruoti su pigia Kinijos produkcija, Europos chemijos pramonė skelbia uždaranti dalį gamyklų ar mažinanti darbuotojų. Nepaisant Briuselio nerimo, bendrijos šalys Iš Kinijos ir toliau perka kur kas daugiau, nei jai parduoda.
Pernai, palyginus su 2024-aisiais, ES prekybos su Kinija deficitas padidėjo beveik 50 milijardų eurų – iki 360 milijardų. O naujausi prekybos duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį augimas buvo dar spartesnis. Ir vargu, ar tai pavyks sustabdyti, – sako ekspertai. Esą Kinijos rinka labai gerai išmokusi prisiderinti. To pavyzdys – pernai Europos Sąjungos įvesti muitai elektromobiliams.
„Pirmiausia kinai nukreipė į Europą automobilius, kuriems muitai netaikomi. Antra, jie padengė nuostolius, kuriuos muitai būtų sukėlę Kinijos gamybos sektoriui, arba juos kompensavo. ES taip niekada nenutiktų“, – sako Europos universitetinio instituto profesorė Maria Demertzis.
