Maistas žmogui gali būti ne tik energijos šaltinis, bet ir būdas trumpam nusiraminti – ypač tada, kai valgoma ne dėl alkio, o dėl streso, nerimo, nuovargio, kaltės ar noro save apdovanoti. Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė sako, kad pasikartojantis emocinis valgymas neturėtų būti vertinamas kaip paprastas valios trūkumas – tai sudėtingas reiškinys, kuriame susipina psichologiniai, biologiniai ir fizinės sveikatos veiksniai. Kodėl toks valgymas ilgainiui gali tapti ne tik emocine, bet ir fizinės sveikatos problema – ir kada verta ieškoti pagalbos, rašoma „Novo Nordisk Pharma“ pranešime žiniasklaidai.
„Valgome tam, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti ir gautų jam reikalingų medžiagų. Tačiau jei valgyti pradedame tam, kad nuslopintume neigiamas emocijas ar pamalonintume save skanesniu kąsneliu, jau galime kalbėti apie emocinį valgymą. Žmonės dažnai patys labai gerai atpažįsta tokius momentus: „Visa diena buvo sumauta, nusipelniau torto gabalėlio“ arba „Šiandien buvo tiek daug streso, man reikia ko nors skanaus nusiraminti“, – sako R. Mazaliauskienė.
Pavienis valgymas dėl emocijų dar nereiškia sutrikimo ar ligos, tačiau problema prasideda tada, kai toks elgesys kartojasi ir tampa įprastu atsaku į stresą, nuovargį, vienišumą, nerimą ar kaltę.
