Nerimas, dirglumas, kūno drebulys, raumenų skausmai – tik keli iš simptomų, kuriuos patiria žmonės, po ilgo vartojimo nusprendę atsisakyti alkoholio ar kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų. Specialistai sako, kad nors abstinencija yra natūrali reakcija, kai kūnas ir smegenys bando persitvarkyti bei sugrįžti į normalią būseną be psichoaktyviųjų medžiagų, ji žmogų vargina psichologiškai, tad gali paskatinti vėl griebtis vartojimo, rašoma Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) pranešime žiniasklaidai.
„Abstinencija gali pasireikšti, kai žmogus, reguliariai vartojęs alkoholį, nikotiną, kitas psichoaktyviąsias medžiagas, staiga nutraukia vartojimą arba jį reikšmingai sumažina. Abstinencijos rizika priklauso nuo vartojimo pobūdžio, trukmės, medžiagos ir individualių organizmo ypatumų. Jos simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais – ypač nutraukus tam tikrų medžiagų vartojimą – kelti pavojų gyvybei ir reikalauti skubios medicininės pagalbos“, – sako RPLC Klaipėdos filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėja Jolanta Jonkuvienė.
Jos teigimu, žmonės, ypač kalbėdami apie alkoholio vartojimą, neretai painioja pagirias ir abstinenciją, nors tai yra skirtingos būklės. Pagirios dažniausiai atsiranda po gausaus alkoholio vartojimo dėl tiesioginio jo poveikio organizmui ir skilimo produktų, o simptomai paprastai praeina per 24 valandas. Abstinencija pasireiškia dėl organizmo, ypač centrinės nervų sistemos, prisitaikymo prie nuolatinio psichoaktyviosios medžiagos poveikio, kai žmogus, kuriam yra susiformavusi fizinė priklausomybė medžiagai, sumažina arba nutraukia jos vartojimą.
