Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet užfiksuojama iki 3 milijonų mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, alkoholis taip pat yra patvirtintas kancerogenas, be to, maždaug 400 milijonų pasaulio gyventojų turi alkoholio vartojimo sutrikimų. Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atskleidžia, kodėl net ir mažas alkoholio kiekis kenkia organizmui ir paneigia visuomenėje įsisenėjusius mitus, rašoma vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Žalingas poveikis organizmui
Alkoholio suvartojimas Lietuvoje, nors ir palaipsniui mažėja, vis dar išlieka aukštas – remiantis OECD statistika, vienam 15 metų amžiaus sulaukusiam ir vyresniam lietuviui tenka daugiau nei 12 l grynojo alkoholio per metus. Skaičiuojama, kad daugiausiai alkoholio suvartoja 20–39 metų amžiaus žmonės.
„Alkoholinių gėrimų vartojimas yra siejamas su daugiau nei 200 skirtingų sveikatos būklių, tarp kurių yra 7 vėžio formos, širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų, inkstų, skrandžio bei kasos sutrikimai, dehidratacija, nervų sistemos ligos, psichikos sutrikimai, demencijos išsivystymas ir kitos sudėtingos būklės. Negana to, alkoholio paveikti asmenys neretai sukelia eismo įvykius, užsiima rizikingomis veiklomis ir dalyvauja pavojingose situacijose“, – vardija vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
