Pasitikėjimas yra viena svarbiausių sąlygų nuolatiniams ir dalykiškiems santykiams. Geri santykiai tarp žmonių yra tarsi sparnai, nešantys mus į sveiką ir visavertį gyvenimą. Pasitikėjimas – itin svarbi žmonijos vertybė. Paprastai pasitikėjimą suprantame kaip moralinę sąvoką. Veiksniai, nulemiantys pasitikėjimą yra sąžiningas ir atviras bendravimas, gebėjimas įsiklausyti į kito nuomonę, net su ja ir nesutinkant, pažadų laikymasis, įsipareigojimų vykdymas, nusiteikimas padėti.
Esant socialiniam pasitikėjimui visuomenės nariai linkę geranoriškai bendradarbiauti, o politinis arba institucinis pasitikėjimas rodo pasitikėjimą politinėmis institucijomis, valdžios atstovais.
Iš gyvenimiškos patirties žinome, kad žmogus, mus apgavęs, nesilaikęs duoto žodžio ar kitaip mus nuvylęs, nevertas pasitikėjimo. Ne veltui liaudyje sakoma: „Pasitikėjimas brangesnis už auksą“ arba „Netekti pasitikėjimo lengviau, negu jį susigrąžinti“. Tiesa, nereikėtų pamiršti ir Senekos įžvalgos, kad ir pasitikėjimas visais, ir netikėjimas niekuo yra yda.
Skandinavijos ir kitas Šiaurės regiono šalis (Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Islandija) nuolat aptinkame laimingiausių pasaulio valstybių pirmame dešimtuke. Šiose šalyse vyraujantis pasitikėjimas ir yra viena iš svarbiausių laimės priežasčių. Pasitikima ir vienas kitu, ir valstybe.
