Kalbant apie energetinį, karinį ar ekonominį saugumą dažnai pamirštamas ir kitas esminis komponentas – maistas. Be patikimos ir konkurencingos vietinės gamybos visi kiti saugumo planai tampa trapūs. Tad klausimas paprastas, bet nepatogus: ar Europa po kelių dešimtmečių sugebės pati išmaitinti savo gyventojus, ar tapsime priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių, kurių standartų, patikimumo ir interesų nekontroliuojame?
Baltymų reikės vis daugiau – tik kokių ir iš kur?
Prognozės rodo, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius priartės prie 10 mlrd., o gyvūninės kilmės baltymų paklausa išaugs apie 40 proc. Tai reiškia ne tik didesnį bendrą maisto poreikį, bet ir didėjantį spaudimą maisto gamybos sistemai. Vidurinė klasė pasauliniu mastu plėsis, keisis jos vartojimo įpročiai, o miestuose gyvenanti visuomenės dalis vis dažniau rinksis patogiai vartojamus, aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktus.
Tačiau renkantis gyvūninės kilmės baltymų gausų maistą bus svarbūs ne tik norai, bet ir galimybės. Daugelyje pasaulio rinkų jautiena brangsta, kiaušinių kainos svyruoja, o vartotojai vis dažniau ieško ne tik kokybiško, bet ir prieinamo baltymų šaltinio.
Žinant tai, nestebina faktas, kad per pastaruosius 20 metų paukštiena tapo sparčiausiai augančiu gyvūninės kilmės baltymų šaltiniu pasaulyje. Ji išsiskiria itin aukštu gamybos efektyvumu, mažiausiu CO₂ pėdsaku tarp pagrindinių gyvūninių baltymų ir vienu geriausių kainos bei maistinės vertės santykių.
