Europa jau patyrė energetinės priklausomybės kainą. Dabar panašų klausimą turime kelti apie infrastruktūrą, be kurios šiuolaikinė ekonomika, valstybės institucijos ir vis labiau gynyba tiesiog nebegali veikti, – debesiją ir dirbtinį intelektą (DI).
Būtent apie tai kalbame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK), svarstydami naują Europos Komisijos pasiūlymą – Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktą (angl. Cloud and AI Development Act, CADA).
Ekspertai sutaria dėl problemos, bet ne dėl sprendimo. Analitinio centro RUSI ekspertas Josephas Jarnecki Europos technologinę priklausomybę vertina kaip strateginį pažeidžiamumą. Tačiau Mikołajus Barczentewiczius iš „International Center for Law & Economics“ perspėja, kad technologinis suverenitetas neturėtų virsti technologine izoliacija – visiškai europinė pažangiausių debesijos ir DI technologijų grandinė šiandien nėra realistiška.
Dar jautresnis klausimas – gynyba. „Financial Times“ rašė apie Europos gynybos pareigūnų nuogąstavimus, kad pernelyg greitas JAV technologijų ribojimas gali ne sustiprinti, o susilpninti Europos karinius pajėgumus ir NATO sąveikumą.
Taigi, ryškėja formulė: strateginė autonomija neturi reikšti strateginės autarkijos. Europos tikslas neturėtų būti atsijungti nuo amerikietiškų technologijų. Tikslas – turėti pakankamai alternatyvų, kad Europa galėtų pati pasirinkti, kada jas naudoti, o ne būtų priversta tai daryti todėl, kad neturi kito pasirinkimo.
