Lietuva užsiaugina gerokai daugiau grūdų, nei pati suvartoja. Todėl kalbant apie maisto sektoriaus atsparumą svarbu pabrėžti, kad tiesioginė grūdų žaliavos trūkumo rizika mūsų šaliai nėra aktuali. Grūdų žaliavos turime pakankamai, o grūdų pramonėje ji įprastai sandėliuojama visam sezonui – nuo vieno derliaus iki kito.
Vis dėlto tai nereiškia, kad geopolitiniai sukrėtimai Lietuvos maisto sektoriaus neveikia. Jų poveikis dažniausiai yra netiesioginis: keičiasi žaliavų kainos biržose, brangsta logistika, laivų frachtai, kuras, dujos ir elektra. Dėl to didėja žemės ūkio darbų, žaliavų paruošimo, pervežimo ir gamybos sąnaudos.
Kuras grūdų sektoriuje yra viena svarbiausių savikainos dalių. Jis reikalingas traktoriams, kombainams ir kitai žemės ūkio technikai, o grūdų džiovykloms būtinos dujos ir elektra. Energijos išteklių kainos svarbios ir gamykloms, todėl tarptautinės įtampos gana greitai persiduoda visai maisto gamybos grandinei.
Tai parodė ir įtampa dėl Irano. Nors konfliktas vyksta už kelių tūkstančių kilometrų, jo poveikis buvo juntamas ir Lietuvoje – kilo dujų ir kuro kainos. Tai nėra tiesioginis poveikis maisto kiekiui, tačiau jis svarbus ūkių ir gamintojų savikainai, kainodarai bei pelningumui.
