Mokinys pateikia taisyklingą rašinį. Mokytojas jį įvertina. Dienyne atsiranda pažymys, tėvai mato rezultatą, o sistema turi visus įrodymus, kad mokymasis įvyko.
Trūksta tik vieno atsakymo: ar mokinys iš tiesų mąstė?
Šis klausimas – ne tik apie mokinį. Tas pats mechanizmas kartojasi skirtinguose švietimo sistemos lygmenyse. Tik vietoj rašinio ten atsiranda gairės, darbo grupės, mokymų pažymėjimai ar ryžtingas politinis pareiškimas.
Kažkas pateikia gražiai atrodantį rezultatą, o mes sutinkame jį laikyti įrodymu, kad pokytis įvyko. Technologijos šios iliuzijos nesukūrė – jos tik leido mums ją kurti greičiau ir įtikinamiau, o kartu negailestingai atskleidė, kiek mažai matomas rezultatas kartais pasako apie tikrąjį pokytį.
Pareiškimas dar nėra sprendimas
