Šviežias oras, tyla ir nuosavas žemės lopinėlis. Vienam tai savaitgalio išvyka į sodybą, kitam – kasdienis išėjimas į nuosavą kiemą. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju darbų čia niekad netrūksta: reikia pasirūpinti daržais, veja, o kartais imtis ir rimtesnių darbų. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kad tokie iš pirmo žvilgsnio įprasti darbai širdžiai gali būti kur kas didesnis išbandymas, nei atrodo, rašoma Alytaus ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Gydytojos teigimu, tokie darbai kaip derliaus rinkimas ar laistymas dažnai prilygsta lengvo intensyvumo veiklai, tačiau kasimas, sunkesnių daiktų nešimas, žolės pjovimas, grėbimas ar net ilgesnis ravėjimas gali tapti vidutinio ar didelio intensyvumo krūviu.
„Vienas paprasčiausių orientyrų – kalbėjimo testas. Jei žmogus dirbdamas kvėpuoja dažniau, bet dar gali kalbėti sakiniais, krūvis yra vidutinio intensyvumo. Jei gali pasakyti tik kelis žodžius ir sunku atgauti kvapą, krūvis yra intensyvus“, – aiškina ji.
Nors sodo darbai gali būti rekomenduojamo fizinio aktyvumo dalis, J. Jurgaitytė pabrėžia, kad jų nereikėtų prilyginti suplanuotai treniruotei. Sode krūvį dažnai dozuojame ne taip sąmoningai – dirbame ilgiau, be apšilimo ir pertraukų.
