|00:00
Verslininkė, rašytoja Vilija Kaškelytė-Narvydienė savo gyvenimą visuomet norėjo nugyventi Ūdekų kaime, šalia senosios tėvų sodybos. Tai jai pavyko – šiandien, net ir po vyro netekties, ji viena sukasi tarp daržų, šiltnamių, gėlynų, bičių ir konditerinių užmojų, o tiems, kurie stebisi jos atkaklumu ir užsidegimu, atsako: „Eikit dirbt.“
Viso pokalbio klausykite čia:
|00:00
– Kodėl su vyru anuomet nusprendėte įsigyti sodybą gimtajame Ūdekų kaime? – Man patiko namas – tais laikais jis buvo pats gražiausias. Mano tėveliai toje pačioje gatvėje buvo pasistatę namą (...). Ten gyveno kiti žmonės, bet jiems išsikrausčius, nepaisant kainos, daug dirbau ir tą sodybą įsigijau. Joje nebuvo to, kas yra dabar, dabar čia daug akmenynų, vienas už kitą retesnių augalų – net iš Moldovos. Ten vaikščiodama nusilaužiau šakelių, sudėjusi į mineralinį vandenį, parsivežiau ir užsiauginau. Augalams atiduodu dalelę savęs, kai kuriems sodyboje gali būti tik vienas ar kitas augalas, bet tai – ne mano stilius. Aš noriu matyti ištisą žydėjimą.
