Rugpjūčio 23 d. Lietuvai – viena svarbiausių istorinių datų. 1939 metais šią dieną pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai nulėmė Baltijos valstybių, taip pat ir Lietuvos, likimą – mūsų valstybė buvo atsidūrusi didžiųjų valstybių susitarimų ir jų interesų zonoje, o netrukus prasidėjo okupacija.
Po penkiasdešimties metų, 1989-aisiais, būtent šio pakto sukaktį minėdami Baltijos žmonės susikibo į Baltijos kelią, reikalaudami teisės patiems spręsti savo likimą. Šiandien ši data įgauna ir kitą prasmę. Europoje vyksta karas, vėl kalbama apie didžiųjų valstybių galios politiką, įtakos zonas, o Ukrainos ateitis tampa tarptautinių derybų klausimu.
Ar pasaulis vėl negrįžta prie taisyklių, kuriomis didžiosios valstybės gali tartis dėl mažesniųjų likimo? Apie vieną ciniškiausių 20 a. politinių suokalbių, Molotovo–Ribbentropo paktą, pakeitusį ne tik Baltijos valstybių, bet ir visos Europos likimą, ir jo galimybes pasikartoti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – VU Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys.
– Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai buvo du. Vienas pasirašytas rugpjūčio 23 d. ir ten Lietuva dar buvo Vokietijos interesų zonoje. Po penkių savaičių, rugsėjo 28 d., Lietuva atsidūrė Sovietų Sąjungos interesų zonoje. Kas per tas penkias savaites atsitiko, kad Hitleris ir Stalinas nusprendė perbraižyti savo susitarimą ir Lietuvą iš vokiečių atiduoti sovietams?
