Rugpjūčio 23-ąją lietuviai, latviai ir estai minės jau 37-ąsias Baltijos kelio metines. Tačiau greičiausiai retas iš šių tautų piliečių pabandė nors kiek giliau pažvelgti į šią fenomenalią solidarumo akciją XX a. pabaigoje iš platesnės, daugiau nei šimtmetį trukusios Baltijos moderniųjų tautų vienybės idėjos puoselėjimo perspektyvos.
Taigi, visų pirma, šiame tekste bus ieškoma moderniųjų tautų vienybės idėjos bemaž visą XX a. dėl savo nepriklausomybės kovojusiose Baltijos šalyse ištakų. Antra, siekiama pažvelgti į bandymus bendradarbiauti įvairiose sferose per visą šimtmetį, vieningo politinio, ekonominio ar kultūrinio veikimo projektus Baltijos ir netgi dar platesnio regioninio saugumo projektų užuomazgas Vidurio Rytų Europos mastu. Kita vertus, atsižvelgti ir į problemas, su kuriomis, plėtojant šiuos regioninio bendradarbiavimo projektus, vis tekdavo susidurti tiek dar esant nepriklausomoms valstybėms XX a. 3–4 deš., tiek jau okupacinėmis sąlygomis siekiant kelti pavergtų Baltijos tautų laisvės klausimą išeivijoje, atkreipiant ir tarptautinės auditorijos dėmesį.
Žinoma, nemažas dėmesys straipsnyje bus skirtas įvykiui, kurį būtų galima pavadinti šio vingiuoto Baltijos laisvės kelio vienybės idėjos emocine kulminacija – Baltijos keliui. Aptariant jį, svarbu ne tik atskleisti esminius šios politinės (ir ne tik) akcijos iškeltus tikslus ar žinutės, skirtas, viena vertus, sovietų okupaciniam režimui, kita vertus, tarptautinei bendruomenei kitoje Geležinės uždangos pusėje. Taip pat būtina apsvarstyti ir Baltijos kelio reikšmę iš sovietinės okupacijos jungo išsivaduojančioms nedidelėms tautoms rytinėje Baltijos jūros pakrantėje ir netgi šios vienybės išraiškos įtaką kitų tautų laisvės kovų judėjimams.
