Žmogaus gyvenimas yra balansavimas tarp laikinumo ir istoriškumo. Svarbiausia užduotis – nepamesti to balanso ir neužstrigti akimirksnyje arba amžinybėje. Tam padeda istorinių įvykių ir dabarties perspektyvų apmąstymas. Ką mums sako vis labiau istorijoje tolstantis Baltijos kelio pasakojimas?
Rugpjūčio 23-ąją Baltijos keliui sueina 37 metai. Vienas iš istorinių ir turbūt simboliškiausių Baltijos valstybių vienybės ženklų vis labiau tolsta nuo mūsų istorijoje. Vis labiau tampa vyresnės kartos pasakojimu, kuris nėra net blankus vaikystės prisiminimas jaunesnei kartai.
Sėdint šiemet vykusiame Kovo 11-osios posėdžio stenogramų skaityme Keistuolių teatre labiausiai galvoje sukosi mintis apie tai, kad šio istoriškai svarbaus įvykio dalyvių gretos smarkiai retėja ir pats įvykis tolsta nuo mūsų dabarties, tapdamas nebe gyvosios, o pasakojamosios ar perduodamosios atminties dalimi. Kad ta estafetė kybo ore, laukdama perėmimo.
Panaši mintis gali kilti žvelgiant į Baltijos kelio nuotraukas. Iš jų pamažu nyksta gyvieji, kažkieno artimieji, draugai ir pažįstami. Baltijos kelio jaunimas jau yra didelį laisvės etapą nugyvenusi karta, o vaikai – suaugusieji, su tyliu nerimu žvelgiantys į žylančias galvas. Aktualizuoti, atgaivinti emociją ar papasakoti apie esmes darosi vis sunkiau.
