Vaikai, susiduriantys su sudėtingais sveikatos iššūkiais, kasdien patiria ne tik gydymo keliamus sunkumus. Už išgirstos diagnozės neretai slypi nutrūkę ryšiai su bendraamžiais ir prarastas gyvenimo džiaugsmas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad emocinė vaiko ir jo artimųjų sveikata dažnai paliekama pačios šeimos rūpesčiui, nors vienišumo jausmas jau tapęs kasdieniu sveikstančių vaikų palydovu, rašoma Paramos ir labdaros fondo ESU („Emocinės sveikatos uostas“) pranešime žiniasklaidai.
„Kalbėdami apie vaikų gydymą apsiribojame fiziniu sveikimu, tačiau pamirštame kitą ligos poveikį – nerimą, stresą, emocinį išsekimą ir ilgalaikį psichologinį krūvį, kurį patiria tiek sergantys vaikai, tiek jų šeimos. Sveikatos sistema turi matyti visumą: ne tik gydyti ligą, bet ir padėti pačiam žmogui, išgyvenančiam šį sunkų periodą“, – teigia Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas Edvinas Kriūnas.
Paramos ir labdaros fondo ESU, padedančio onkologinėmis ligomis sergantiems vaikais, vadovė Miglė Saldukė įsitikinusi, kad emocinė pagalba turėtų būti neatsiejama gydymo dalimi. Nors vaikų onkologinių ligų išgyvenamumas, Vilniaus universiteto duomenimis, Lietuvoje siekia apie 80 proc., ilgas gydymo laikotarpis ligoninėse ir atskirtis nuo bendraamžių sukelia didžiulę psichologinę izoliaciją.
