Lietuvos vaikų ir paauglių emocinė sveikata nėra pati geriausia Europoje, mūsų vaikai kenčia dėl vienišumo, rečiau mano esantys pajėgūs patys spręsti problemas, o mergaitės išsiskiria dideliu nerimo lygiu ir pasivijo vaikinus alkoholio vartojimu ir rūkymu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kastytis Šmigelskas, kuris vadovauja HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimui Lietuvoje, sako, jog kai kurios tendencijos yra pasaulinės, ir priduria, kad jaunuolių emocinis jautrumas yra išaugęs, o suaugusieji ne iki galo tai geba įvertinti.
Paskutinis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas buvo atliktas 2022 metais, kitas bus atliekamas šiemet. Tačiau kadangi tyrimas trunka ne pirmus metus, galima įvertinti įvairias tendencijas: pavyzdžiui, mergaitės ir merginos kur kas dažniau nesijaučia laimingos, kalba apie didesnį nerimo lygį, vienišumą, bet jos taip pat perėmė daugelį berniukų ir vaikinų rizikingos elgsenos modelių.
„Aš gal šiuo aspektu kalbėčiau apie socialinę madą, nes visuomenėje pozityviai žiūrima, kad moterys įgyja daugiau teisių ir galimybių. Ir tai yra gėris daugelyje sričių, bet aš manau, kad nuostata „mes galim viską kaip ir vyrai“ persinešė ir į šitą sritį“, – interviu portalui LRT.lt sako K. Šmigelskas.
