Jeigu mokinys neišlaiko egzamino ar patikrinimo, valstybė gali rinktis du kelius: padėti jam pasiekti reikiamą lygį arba sumažinti reikalavimus. Lietuva vis dažniau renkasi antrąjį kelią. Todėl verta paklausti tiesiai: ar mūsų švietimo sistema vis dar siekia iš tiesų išugdyti vaikus, ar tik kuo greičiau išvesti juos pro mokyklos duris su atestatu rankose?
Per pastaruosius metus švietimo sistemos kartelė buvo nuleista ne kartą. Pernai vasarą prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų buvo pridėta po 10 taškų. Rudenį egzaminų išlaikymo riba sumažinta nuo 35 iki 25 taškų. Tada aiškinta, kad tai laikinas sprendimas, kol bus sutvarkyta egzaminų sistema, o mokiniai gaus papildomą pagalbą. Šiandien nė vieno, nė kito kol kas vis dar nematome.
Dabar žengiama dar toliau. Šį mėnesį Vyriausybė pritarė grupės Seimo narių siūlymui, kad vidurinį išsilavinimą įgyjantis mokinys turėtų išlaikyti tik du valstybinius brandos egzaminus (VBE) vietoj numatytų trijų. Taip pat pritarta atsisakyti reikalavimo, kad pagrindinę mokyklą baigiantis mokinys būtų išlaikęs lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) bent ketvertui.
Politikų argumentai skamba gražiai: jaunuoliai galės siekti vidurinio išsilavinimo „neprarasdami“ vienų metų, o spragas užpildys jau mokydamiesi vienuoliktoje klasėje. Tačiau dešimtoje klasėje ketverto iš lietuvių kalbos ar matematikos nesurenkantis mokinys nėra vaikas, kuriam reikia tik šiek tiek daugiau pagalbos. Tai vaikas, kurį ugdymo sistema per ilgai stūmė į priekį ignoruodama jo spragas.
