Lietuvoje vaiko adresas stipriai tebelemia jo ateities galimybes. Šeimos pajamos, tėvų išsilavinimas, savivaldybė ir mokyklos kokybė smarkiai veikia vaikų mokymosi rezultatus, kartu – jų galimybes suaugus gyventi geriau nei tėvai. Ar švietimo sistema Lietuvoje mažina socialinę nelygybę, ar leidžia jai keliauti iš kartos į kartą? Ką rodo duomenys? Tokius klausimus kelia organizacija „Švietimas #1“ pranešime žiniasklaidai.
Vaiko gyvenimo pradžia yra stipriai susijusi visų pirma su tėvų išsilavinimu. 2024 m. Europos Sąjungoje skurdo ar socialinės atskirties riziką patyrė 61,2 proc. vaikų, kurių tėvų išsilavinimas yra žemas, rodo Eurostato duomenys. Tarp vaikų, kurių tėvai įgiję aukštąjį išsilavinimą, ši dalis siekė tik 11 proc.
Kai vaikai patiria skurdo riziką, tai dažnai veikia ir jų mokymosi rezultatus. Lietuvoje bazinį matematikos lygį, kuris laikomas būtinu tolesniam mokymuisi ir kasdienėms problemoms spręsti, pasiekia tik 72 proc. mokinių, rodo 2022 m. EBPO PISA tyrimas. Tai reiškia, kad žemiausio lygio nepasiekia beveik 3 iš 10 penkiolikmečių. Be to, vaikai iš palankiausios aplinkos lenkia vaikus iš nepalankiausios aplinkos 92 PISA testo taškais. Toks skirtumas prilyginamas kelių mokymosi metų atotrūkiui.
