Daugelis moterų po gimdymo pastebi, kad pasikeitė ne tik jų kūnas, bet ir tai, kaip jos jaučiasi pačios su savimi. Atsiranda nuovargis, naujų atsakomybių, o kartais ir sunkiai įvardijamas jausmas, kad santykis su savimi tapo kitoks. Nors dažnai tikimasi, kad motinystė bus kupina džiaugsmo, realybėje ją neretai lydi ir sudėtingesni vidiniai išgyvenimai. Šiuo laikotarpiu moteriai dažnai reikia iš naujo mokytis priimti save – tiek naują mamos vaidmenį, tiek savo pasikeitusį kūną, rašoma Vytauto Didžiojo universiteto pranešime žiniasklaidai.
Kūno vaizdas po gimdymo – ne tik išvaizda
Kūno vaizdas nereiškia vien išvaizdos. Tai labiau santykis su savo kūnu: kaip jį matome, vertiname ir kaip su juo kalbame mintyse. Po gimdymo šis santykis dažnai tampa sudėtingesnis – nėštumo metu patiriami kūno pokyčiai yra vieni ryškiausių po brendimo laikotarpio. Keičiasi kūno formos, svoris, oda, ar net laikysena. Neretai kartu atsiranda ir lūkesčiai – „turėčiau greičiau atsistatyti“, „turėčiau atrodyti kaip anksčiau“. Tokias žinutes moterys dažnai girdi tiek artimoje aplinkoje, tiek socialinėje erdvėje.
„Žinau, kad mano kūnas padarė kažką nepaprasto, bet man vis tiek sunku jį priimti“, – tokį vidinį konfliktą išgyvena ne viena moteris.
