Vyresniame amžiuje lova gali atrodyti saugiausias pasirinkimas, ypač po ligos, operacijos ar pajutus padažnėjusį pulsą. Tačiau būtent judėjimo vengimas dažnai tampa didesne rizika nei pats fizinis krūvis – silpsta raumenys, mažėja ištvermė, darosi sunkiau vaikščioti, o net menkas fizinis aktyvumas ima kelti baimę, rašoma „Eglės“ sanatorijos pranešime žiniasklaidai.
Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojos Aurelijos Beigienės, vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas tampa ne mažiau, o dar labiau svarbus. Jis padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, arterinės hipertenzijos ir ankstyvos mirties riziką, tačiau judėti reikėtų atsakingai – įvertinus sveikatos būklę, vartojamus vaistus ir gretutines ligas.
„Vyresni pacientai dažnai serga ne viena liga, turi stuburo patologijų, sąnarių artrozių, vartoja vaistus, kurie gali veikti pulsą ar kraujospūdį. Todėl krūvis turi būti dozuotas, didinamas palaipsniui ir pritaikytas konkretaus žmogaus būklei“, – sako A. Beigienė.
Širdžiai svarbiausias aerobinis aktyvumas
Kalbant apie širdies sveikatą, pirmiausia reikėtų galvoti apie aerobinį fizinį aktyvumą. Tai vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, šiaurietiškas ėjimas. Tokia veikla treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina ištvermę ir padeda palaikyti geresnę bendrą savijautą.
