Vasarą vis dažniau pasitaikančios karščio bangos tampa rimtu iššūkiu vyresnio amžiaus žmonėms. Jų organizmas sunkiau prisitaiko prie aukštos temperatūros, todėl senjorai dažniau patiria karščio sukeltus negalavimus. Kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir apsisaugoti nuo perkaitimo, pasakoja šeimos gydytoja Monika Ivanauskienė, rašoma klinikos „Meliva“ pranešime žiniasklaidai.
„Su amžiumi organizmo gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą silpnėja. Vyresni žmonės mažiau prakaituoja, jų kraujagyslės plečiasi lėčiau, todėl kūnui sunkiau atiduoti šilumą į aplinką. Be to, sumažėja troškulio jausmas – žmogus gali nejausti poreikio gerti net tada, kai organizmui jau trūksta skysčių“, – teigia šeimos gydytoja.
Organizmo prisitaikymą prie aukštos temperatūros apsunkina ir vyresniame amžiuje dažnos lėtinės ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija. Karščio toleranciją gali mažinti ir kai kurie vaistai, ypač skirti širdies ligoms bei kraujospūdžiui gydyti, taip pat psichotropiniai preparatai. Jie gali didinti perkaitimo, dehidratacijos ir pernelyg sumažėjusio kraujospūdžio riziką.
„Pirmieji dehidratacijos požymiai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia padidėjęs nuovargis, silpnumas, galvos skausmas, pykinimas ar padažnėjęs pulsas. Apie skysčių trūkumą taip pat gali įspėti sumažėjęs šlapimo kiekis ir tamsesnė jo spalva. Būklei sunkėjant gali atsirasti sumišimas, dezorientacija ar apatija“, – pasakoja M. Ivanauskienė.
