Lietuvą užplūdus vasariškiems karščiams, skubame ieškoti pavėsio ir atsigaivinti, tačiau ar visada pagalvojame apie tuos, kurie negali pasakyti, kad jiems per karšta? Veterinarijos gydytoja-chirurgė Gintarė Kleizė primena, kad perkaitimo rizika augintiniams pradeda didėti jau oro temperatūrai perkopus 21°C, ypač esant didesnei oro drėgmei.
Veterinarė dalijasi, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius, kokių klaidų šeimininkai vis dar daro dažniausiai ir kodėl net iš pirmo žvilgsnio nekaltos situacijos karštą dieną gali baigtis skubiu vizitu į veterinarijos kliniką.
Pirmieji perkaitimo signalai
Karštomis dienomis šunys dažniau lekuoja, ieško pavėsio, geria daugiau vandens ir tampa vangesni. G. Kleizės teigimu, taip organizmas bando atsivėsinti, tačiau šie pokyčiai gali būti ir pirmieji ženklai, kad augintiniui kūno temperatūrą reguliuoti darosi vis sunkiau.
„Iš pradžių šuo intensyviau lekuoja, daugiau ilsisi ir vengia aktyvios veiklos. Tačiau jei organizmui nepavyksta atvėsti, būklė gali imti sparčiai blogėti – kvėpavimas tampa sunkus, gyvūnas – vangus, atsisako judėti. Pastebėjus tokius požymius, svarbu nedelsiant nutraukti fizinę veiklą, padėti augintiniui atsivėsinti, o jei savijauta negerėja – skubiai vykti į veterinarijos kliniką“, – teigia gydytoja.
