Vasarą dažnam keičiasi aplinka ir veriasi nauji horizontai, tad ir aš pamaniau, kad metas išeiti į kitas žanrų platumas ir vietoje romanų, kuriuose aptariamos opios būties problemos, imtis literatūros, kurios įprastai neskaitau.
Taip norimų perskaityti knygų krūvelės viršuje atsirado naujas „Baltų lankų“ Mary Shelley „Frankenšteino, arba Šiuolaikinio Prometėjo“ leidimas (vertė Irena Aleksaitė) ir dvi kiek seniau išėjusios Andy Weir knygos: „Projektas „Sveika, Marija“ (išleido „Kitos knygos“, vertė Saulius Tomas Kondrotas) ir „Marsietis“ (išleido leidykla „Balto“, vertė Aistis Kelertas).
„Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“
M. Shelley „Frankenšteinas“ neabejotinai yra literatūros klasika ir, drauge, neretai tampa viena tų knygų, kurias visi įsivaizduojame puikai pažįstantys, nes kažkur probėgšmiais paskaitėme fragmentų ar kažką kažkada girdėjome. Visgi pasiimti tokią „visiems ir taip aiškią“ knygą į rankas gali būti ne tik puiki skaitymo patirtis, bet ir neblogas būdas patikrinti, kaip veikia sugedusio telefono principas.
Mat šis gotikinis siaubo romanas nėra nei labai baisi, nei labai moksliška knyga, o ir siužeto joje negausu. Istorija gana paprasta: gabus mokslininkas Frankenšteinas nusprendžia išmėginti savo jėgas ir išbandyti gyvybės veikimo principus: iš negyvėlių jis sukuria naują būtybę.
