Birželio pradžioje skabiau išstypusias garšvų galvas iš gėlyno ir svarsčiau, kad pastaruoju metu skaitau vien moterų knygas, kuriose pagrindinės veikėjos taip pat moterys. Tos moterys, į kurias visuomenė dažnai žiūri įtariai, paprastai vienaip ar kitaip susijusios su augalais, vaistažolėmis, magija, raganystėmis. Pastaruoju metu ir pati rašau knygą, kurios dėmesio centre – istorinis moters personažas, todėl kritiškai peržiūrėjau savo tekstą, svarstydama, ar pavyks veikėjos portrete išvengti akivaizdžios raganos etiketės.
Vis dėlto knygos, apie kurias dabar jums papasakosiu, nėra nei plokščios, nei banalios: jas perskaitę, nesvarbu, ar hamake po pavėsingais medžiais, ar trumpais vasaros vakarais po darbų, tikiu, patirsite įvairių, kartais ir labai intensyvių emocijų.
Maggie O`Farrell „Hamnetas“, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. „Baltos lankos“, 2026
Pirmą kartą šis romanas lietuviškai išleistas prieš penkerius metus. Neseniai pasirodžius jo ekranizacijai, leidimas pakartotas, todėl knygą, anuomet praleidusi pro akis, dabar paėmiau kaip naujieną. Jau vien iš gausių atsiliepimų platformoje „Goodreads“ galima spręsti, kad lietuvių skaitytojai jam taip pat neabejingi. Pagrindinė veikėja, Williamo Shakespeare`o žmona Agnesė, atitinka visą raganiškos moters archetipą: ji bendrauja su gyvūnais, geba nuspėti ateitį, pažįsta vaistažoles, yra ekscentriška ir trikdanti padorią visuomenę.
