Šį sykį noriu pakalbėti apie du tekstus, kurie apsvarsto tapsmą moterimi. Oksana Zabužko „Ukrainietiško sekso lauko tyrimuose“ pateikia savotišką intymumo archyvą, po jį kapstydamasi jos veikėja bando suprasti, kas yra ir kuo galėtų tapti, o Beatricė Salvioni debiutiniame romane „Nelaboji“ pasakoja apie mergaitę, kuri fašistinėje Italijoje bando išsiveržti iš socialinės klasės, ideologijos ir „geros mergaitės“ rėmų.
„Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“
Yra knygų, kurias perskaičius dar kurį laiką neapleidžia mintis, su kuo gi čia buvo susidurta. Būtent taip man nutiko po O. Zabužko romano „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ (vertė Beatričė Beliavciv ir Antanas A. Jonynas (eilėraščiai), redagavo Deimantė Kukulienė, išleido leidykla „Hubris“). O. Zabužko romanas išties provokuoja ir svaigina – ir tikrai ne vien dėl pasirinktos tematikos, nors sekso čia yra ir daug.
Tiesa, seksas šiame tekste ne šiaip sau – pagrindinė romano veikėja permąsto savo erotines patirtis ir per jas bando suprasti nei daug, nei mažai: realybę, kurioje gyvena. Paradoksalu, bet būtent per intymius ryšius O. Zabužko veikėja apmąsto save, kaip individą, savo kartą, Ukrainą ir apskritai egzistenciją. Tiesa, kūrinio pavadinimas apgaulingas – čia kaip tik nerasime metodiško, aiškaus realybės aprašymo, kuris būtų būdingas kokio nors lauko tyrimui.
