Modernios meno ir mokslo idėjos, Sigmundo Freudo psichoanalizė ir auksu tviskantys Gustavo Klimto paveikslai 20 amžiaus pirmos pusės Vieną pavertė Europos centru. Tačiau po šiuo spindesiu jau kaupėsi politinė įtampa, auganti neapykanta ir stiprėjantis antisemitizmas, rašoma leidyklos „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai.
Į šį kontrastų kupiną laiką nukelia amerikiečių rašytojos Laurie Lico Albanese istorinis romanas „Pavogtas grožis“. Tikrais faktais paremta šeimos saga pasakoja apie garsaus dailininko Gustavo Klimto ir jo mūzos gyvenimą, kuriame susipina aistra, kova už prarastą šeimos istoriją ir vieno žymiausių praėjusio amžiaus paveikslų gimimas.
Gyvenimas, stipresnis už fikciją
1903 metų Vienoje naujausios meno, mokslo ir filosofijos idėjos aptarinėjamos prabangiuose salonuose, kur renkasi ryškiausi miesto protai. Vieną tokių salonų rengia ir jauna dama Adelė Bloch-Bauer (1881–1925). Tačiau nepaisant naujovių, Viena dar tik vaduojasi iš stereotipų, o smalsi ir laisvės trokštanti Adelė nenori taikstytis su jai primestu žmonos ir šeimininkės vaidmeniu. Moteris susipažįsta su Vienos meno žvaigžde – G. Klimtu. Ši pažintis netrukus įkvepia vieną garsiausių 20 amžiaus paveikslų.
Tačiau pasaulis, kuris taip žavi Adelę, pasirodo esąs labai trapus. „Pavogtas grožis“ nukelia į 1938 metus ir pasakoja Adelės dukterėčios Marijos Altmann (1916–2011) istoriją. Naciams okupavus Austriją, jauna moteris, kaip ir daugybė jos tautiečių, netenka namų, šeimos turto ir saugaus gyvenimo. Vis dėlto ji ryžtasi sudėtingai užduočiai – susigrąžinti tai, kas iš jos šeimos buvo atimta. Tikros istorinės asmenybės, kvapą gniaužiantys faktai ir įtraukiantis pasakojimas – romano „Pavogtas grožis“ autorė meistriškai sugrąžina nelengvą praėjusio amžiaus istoriją.
