Friedricho Merzo vadovaujama Vokietijos Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė didžiulį reformų paketą ir tikėjosi pelnyti trūks plyš reikalingas rinkėjų simpatijas. Tačiau pagyras užgožė įsiūtis, kurį pakurstė vienas reformos punktas dėl biuletenių. Kaip sakoma, vienas šaukštas deguto statinę medaus pagadino. Ši istorija gali tapti pamoka ir Lietuvai.
|00:00
Bet apie viską iš pradžių.
Santuokoje iš reikalo gyvenanti socialdemokratų ir konservatorių vyriausybė po ilgus mėnesius trukusių rietenų pagaliau į viešumą išnešė reformų puokštę. Suderėtus 34 punktus, kurie turėtų įnešti permainų vėją, kaip reikiant papučiantį į ekonomikos bures. Darbo rinkos liberalizavimas, verslo sąlygų gerinimas – gerai.
Mažiau biurokratijos – puiku! Bet štai tada prieiname 11-ąjį punktą, kuriame skelbiama kova su pasiligojusia Vokietijos darbo jėga. Triukšmas kilo dėl sakinio, kad sergantys darbuotojai nuo pirmosios ligos dienos privalės pateikti iš gydytojo gautą nedarbingumo pažymą. Šiuo metu Vokietijoje įstatymas numato prievolę tik nuo ketvirtosios dienos, darbdavys gali įsikišti ir reikalauti ligos patvirtinimo anksčiau, bet plačiai paplitusi taisyklė, kad be biuletenio galima sirgti bent dvi dienas. Horizonte pasirodžiusi grėsmė atimti šį patogumą sunešė juodus pasipiktinimo debesis, iš kurių pasipylė kritika.
