Futbolas – ne tik gražus, bet ir „moksliškas“ žaidimas, nes, besidomint šia sporto šaka, galima daug išmokti apie fiziką, chemiją bei naujausias technologijas. Tuo įsitikinęs Fizinių ir technologijos mokslų centro Nanotechnologijų skyriaus mokslininkas dr. Vincentas Mindaugas Mačiulis, prisiekęs futbolo ir Londono „Arsenal“ komandos gerbėjas.
Dirbdamas laboratorijoje, jis kuria pažangius jutiklius įvairioms ligoms nustatyti, o su Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslo ambasadorių komanda keliauja po Lietuvos mokyklas. Tačiau šįkart, artėjant pasaulio futbolo čempionato kulminacijai, V. M. Mačiulis dalijasi įžvalgomis apie mokslą šiame žaidime.
Futbolininkai fizikos mokosi savaip
Jeigu norėtume geriau suprasti, kas yra Niutono atrasti trys klasikinės mechanikos dėsniai, Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas patartų įsijungti futbolo rungtynes.
Ypač ryškiai čia pasireiškia inercija: kūnas (šiuo atveju kamuolys) lieka ramybės būsenoje arba juda pastoviu greičiu, kol jo nepaveikia jėga – žaidėjo koja ar galva. Jėgos ir pagreičio dėsnis gali tiesiogiai padėti pasiekti pergalę: kuo stipresnis smūgis į vartus, tuo greičiau lėks kamuolys – ir į jį bus sunkiau sureaguoti varžovų komandos vartininkui.
