Visuomenės senėjimas yra vienas reikšmingiausių 21 a. socialinių pokyčių. Vyresnio amžiaus žmonių dalis smarkiai didėja visose šalyse – prognozės rodo, jog iki 2050 m. ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse vyresnių nei 80 metų gyventojų skaičius dar patrigubės. Kartu su didesniu vyresnių gyventojų skaičiumi nuosekliai didėja ir vyresnio amžiaus vairuotojų skaičius, rašoma Vytauto Didžiojo universiteto pranešime.
Vyresnio amžiaus žmonėms kelionės automobiliu išlieka vienu patogiausių susisiekimo būdų. Be to, tai ir būdas išlaikyti mobilumą, todėl savarankišką vairavimą paprastai siekiama tęsti kiek įmanoma ilgiau. Nors mobilumas ir galimybė savarankiškai vairuoti yra labai svarbūs, manoma, kad gebėjimas saugiai vairuoti su amžiumi prastėja.
Tyrimų rezultatai atskleidžia, jog vyresnio amžiaus vairuotojai, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis (išskyrus jauniausius vairuotojus), paprastai dažniau patenka į eismo įvykius, o tai neretai baigiasi sunkiomis traumomis ar net mirtimis. Su amžiumi susijusios vairavimo klaidos paprastai kyla dėl protinių (kognityvinių) funkcijų, pavyzdžiui, dėmesio išlaikymo, atminties, reakcijos, suvokimo, silpnėjimo.
Stabilūs protinių funkcijų rodikliai
Siekdami nustatyti vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) vairuotojų protinių funkcijų ir vairavimo elgsenos ryšį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros mokslininkai įgyvendino dvejų metų trukmės tyrimą. Tyrimo metu tyrėjų grupė nustatė, kad dvejų metų laikotarpiu reikšmingi vairuotojų pokyčiai nepasireiškė. Kitaip tariant, per dvejus metus protiniai gebėjimai vyresnio amžiaus vairuotojams nepakito.
