Kai kalbame apie priklausomybę nuo ekranų, dažniausiai įsivaizduojame paauglius, įnikusius į telefonus. Tačiau tyrimai rodo visai kitą vaizdą. Tarptautinė vartotojų įžvalgų tyrimų bendrovė „GlobalWebIndex“, apklaususi gyventojus keliose pasaulio šalyse, pastebėjo, kad vyresni nei 65 metų žmonės dažnai turi daugiau skaitmeninių įrenginių nei jaunimas iki 25-erių. Jų kasdien naudojamų priemonių „krepšelyje“ yra išmanieji telefonai ir televizoriai, planšetės, elektroninių knygų skaityklės, stacionarūs ir nešiojamieji kompiuteriai.
Tai reiškia, kad senjorai nebėra karta, kuri „nesinaudoja technologijomis“. Priešingai – jie aktyviai dalyvauja skaitmeninėje erdvėje: naudojasi socialiniais tinklais, vaizdo platformomis, skaito naujienas ir bendrauja per įvairias pokalbių programas.
Šią tendenciją jau pastebėjo ir technologijų įmonės. Rinkoje daugėja įrenginių, skirtų palaikyti savarankiškumą: ausinių, veikiančių kaip klausos pagalbinės priemonės, išmaniųjų laikrodžių, stebinčių sveikatos rodiklius ar galinčių iškviesti pagalbą kritinėse situacijose. Tačiau kartu su šiuo progresu, su technologijų naudojimo įvairove auga ir kita, mažiau matoma problema – senjorų priklausomybė nuo ekranų.
Priklausomybei amžius – ne riba
